Silvestras GimžauskasKunigas, lietuvybės puoselėtojas, knygnešys. Gimė 1845 m. spalio 13 d. Kirdeikių k., Saldutiškio a., Utenos r. Mirė 1897 m. rugsėjo 27 d. Varšuvoje. Ten ir palaidotas. Kapas nežinomas. Kilęs iš valstiečių šeimos. Mokėsi Švenčionių ir Daugpilio gimnazijose. 1876 m. baigė Vilniaus kunigų seminariją. 1877–1878 m. studijas tęsė Peterburgo dvasinėje akademijoje, bet dėl ligos iš jos išstojo. Akademijoje susidraugavo su Lietuvos atgimimo žadintojais bendraminčiais Petru Kriaučiūnu ir Kazimieru Jauniumi. Jau mokydamasis seminarijoje gaudavo ir skaitydavo lietuvišką spaudą. Bendradarbiavo "Aušroje" ir kituose leidiniuose.
1890 m. parengė pirmą patriotinį lietuvišką atsišaukimą, išspausdintą JAV, kuriame ragino brolius lietuvninkus neleisti vaikų į nelietuviškas mokyklas, mylėti ir ginti lietuvišką kalbą. Leido eilėraščių bei publicistines knygeles. Visas savo pajamas aukodavo lietuviškoms knygoms leisti. 
Dirbo vikaru Želudke (Lydos aps., Gudija), Žiežmariuose, Vidiškėse. Nuo 1883 m. Kietaviškių, 1884–1893 m. – Valkininkų klebonas. Žiežmariuose buvo įsirengęs pogrindinę lietuviškos spaudos slėptuvę. Iš čia pasiimdavo knygų ir dirbdamas kitose Vilnijos parapijose. Dirbdamas Vilnijos parapijose buvo aktyvus švietėjas, lietuviškos spaudos platintojas, lietuvybės puoselėtojas, priešinęsis polonizacijai. Ypač aktyviai organizavo spaudos platinimą Valkininkuose: globojo apie 50 knygnešių ir spaudos platintojų, kūrė slaptas daraktorių mokyklas, jas visokeriopai rėmė, kontroliavo jų darbą. Valkininkai tapo didžiausiu lietuviškos spaudos platinimo centru visoje Vilniaus gubernijoje.

Skaityti daugiau...

Jaloveckis BoleslavasGimė 1846 m. rugpjūčio 10 d. Saldutiškyje. XIX a. pab.–XX a. pr. valdė Saldutiškio dvarą. Valdė ir Kuktiškių dvarą. 1906 m. kaip Švenčionių apskrities atstovas, dalyvavo Rusijos imperijos Valstybės Dūmoje. Boleslavas Jaloveckis baigė Peterburgo karo akademiją. Domėjosi geležinkeliais, kaip itin svarbiu ir pelningu strateginiu objektu. Boleslavo Jaloveckio dėka Lietuvoje atsirado pirmasis siaurukas, ėjęs per Saldutiškį. Jis suprojektavo ir du  prabangius ir itin saugius caro traukinius - 10 ir 12 vagonų. 1888 m. įvyko tokio traukinio katastrofa - jis nuvažiavo nuo bėgių. Tačiau keleiviai nenukentėjo, caro šeima atsipirko tik lengvais nubrozdinimais. Traukinio projektuotojas buvo apdovanotas ir įgijo teisę prisipirkti žemių aplink Saldutiškį. 
Boleslovas Jaloveckis buvo didžiosios Lietuvos valstybės šalininkas, prie kurios lygiomis teisėmis kvietė jungtis lenkus ir baltarusius. 1907 m. Vilniuje lietuvių ir lenkų kalbomis išleido „Lietuva ir jos reikalai", „Tautiškas Lietuvos katekizmas". Nuo 1909 m. bendradarbiavo Vilniuje leistame laikraštyje „Litwa". Saldutiškyje jis užveisė retų augalų dendrologinį parką. Vadovavo bendrovei, tiesusiai siaurąjį geležinkelį Panevėžys - Švenčionėliai (nutiestas 1899m.). Inžinierius B. Jaloveckis buvo ne tik šio geležinkelio savininkas, bet ir pirmosios geležinkelio draugijos Rusijoje įkūrėjas. Žinomi jo teoriniai darbai apie geležinkelius. Išlikusiuose (1904 m.) laiškuose iš Peterburgo generalgubernatoriui P.V. Veriovkinui, B. Jaloveckis mini, kad Geležinkelio valdybą jį vėl išrinko pirmininku. Mirė Sankt Peterburge nuo šiltinės. B. Jaloveckis buvo labai turtingas žmogus, valdė didelę dalį Rusijos geležinkelių ir metalurgijos pramonės akcijų, gausiai rėmė Lietuvos pabėgėlius Rusijoje Pirmojo pasaulinio karo metais.

2007 m. liepos 1 d. Lentupio geležinkelio stotyje B. Jaloveckiui atminti pastatytas biustas.

Šaltinis: www.wikipedia.org

 

Agronomas, diplomatas, rašytojas, dailininkas. Gimė 1876 m. gruodžio 2 d. Saldutiškyje, bajorų Boleslovo ir Anelės Vitkevičiūtės (Stanislovo Vitkevičiaus sesers) Jaloveckių šeimoje Saldutiškio dvare. 1885-1887 m. mokėsi angliškoje mokykloje Sankt Peterburge. 1887-1895 m. mokėsi imperatoriškajame Sankt Peterburgo licėjuje. 1895 m. pradėjo mokytis agronomijos ir chemijos Rygos technikos universitete. Mokydamasis universitete priklausė lenkų studentų draugijai Arkonia. Metus stažavosi Štetine. Vėliau studijavo Halėje, Bonos universitete. Be lenkų, rusų ir lietuvių, gerai mokėjo vokiečių, švedų, anglų, prancūzų kalbas. Ilgą laiką M. Jaloveckis dirbo Vilniaus žemės ūkio banke dvarų taksatoriumi, buvo žymus pievų ir durpynų, melioracijos specialistas, gerai pažinęs daugelį Lietuvos dvarų ir parengęs dvarų sodybų akvarelinių vaizdų albumą Wizerunki dworow. Žinomos M. Jaloveckio mokslinės studijos, skirtos gyvulininkystei, pieno pramonei.

1907 m. pabaigoje M. Jaloveckis įsteigė Saldutiškio ūkio draugiją, kurios pirmasis susirinkimas buvo sušauktas 1907 m. spalio 16 d. Jaloveckių dvare. Susirinkime buvo kalbama lietuviškai. Ūkio draugija skatino valstiečius skirstytis vienkiemiais, įsigyti moderniškesnius darbo įrankius, gerinti gyvulių veislę, padėjo apsirūpinti mineralinėmis trąšomis, geresnėmis sėklomis. Pirmojo susirinkimo metu dvarininkas M. Jaloveckis pasakė žodžius: „Aš esmi lietuvis, myliu ir studijuoju lietuvišką kalbą, myliu savo šalį, myliu žmones ir trokštu būti jiems naudingas. To darbo nelaikau sau už nuopelnus, bet tik už pareigą, kaipo Lietuvos sūnus. Jeigu aš kitaip manyčiau, tai man ne vieta Lietuvoje."

Skaityti daugiau...

stundzia mindaugas1939 m. Silgiškio k. (Saldutiškio seniūnija, Utenos r.) gimė žurnalistas, literatas Mindaugas Petras Stundžia. 1959 metais baigė Saldutiškio vidurinę mokyklą, 1967 m. Vilniaus universiteto Istorijos ir filologijos fakultete – žurnalistikos specialybę. 1959 - 1961 metais dirbo Saldutiškio kultūros namų direktoriumi. Nuo 1961 m. Utenos rajono laikraščio „Lenino keliu" darbuotojas, nuo 1972 m. – redaktoriaus pavaduotojas, nuo 1995 m. laikraščio „Utenis" vyriausiojo redaktoriaus pavaduotojas. Nuo 1974 m. - Lietuvos žurnalistų sąjungos narys. 1989 m. kartu su poetu Petru Panavu pradėjo leisti Utenos krašto tėviškėnų klubo laikraštį „Indraja". Ilgametis Utenos literatų klubo „Verdenė" pirmininkas, Utenos himno autorius.

Bibliografijoje daugiau nei dešimt poezijos,miniatiūrų, epigramų knygų vaikams ir suaugusiems.

Telksnys Vygantas. Nuotrauka iš http://www.kino-teatr.ru/Kompozitorius, Lietuvos nusipelnęs kultūros veikėjas. Gimė 1934 m. birželio 24 d. Sadutiškyje. 1953 m. baigė Krakių vid. mokyklą. 1953–1957 m. mokėsi KPI. Baigęs keturis kursus, išstojo. 1961 m. baigė Kauno Juozo Gruodžio muzikos technikumą. Vėliau, persikėlęs į Vilnių, 1961–1963 m. mokėsi Vilniaus Tallat-Kelpšos muzikos mokykloje, kompozicijos specialybės. Dėl ligos mokslą nutraukė. 1962–1963 m. dirbo Vilniaus mokytojų namų estradinio orkestro vadovu.
Pirmoji Vygando Telksnio daina, išgarsinusi kompozitorių, buvo „Kaunas naktį" (1958 m.), kurią atliko Virgilijus Noreika. Nuo 1958 m. daugiausia kūrė pramogines dainas, muziką videofilmams, dramos spektakliams. Sukūrė televizijos operetę „Girnų muziejus" (1974 m.), muziką operetei „Tetulės Emilijos lobis" (1974 m.), muziką operai „Karlsonas, kuris gyvena ant stogo" (1989 m.), roko siuitą „Duokit garo" (1978 m.). Kūrė miuziklus vaikams, iš jų populiariausi: „Didysis burtininkas", „Karlsonas, kuris gyvena ant stogo" (1978 m.), „Raganiukė" (1981 m.). Sukūrė daug dainų, dainų dainelių renginiams, tremtinių chorams, televizijos spektakliams, per 150 instrumentinių kūrinių, išleido 8 plokšteles suaugusiems ir 3 vaikams. Iš viso užrašyta per 1000 įvairių kūrinių. Mirė 1991 m. gruodžio 17 d. Kaune.

Šaltiniai:

www.wikipedia.org

http://www.kino-teatr.ru/

Joomla templates by a4joomla